Pavasarėjant

Šiandiena danguje plasnojo pulkas paukščių - jie grįžta namo, nešini pavasario. Koks didingas reginys!Tu, mažomis smalsiomis akutėmis, pakėlei galvą ir apžvelgei visą dangų - akys žibėjo, tarsi atkartodamos saulės spindulius. O aš su malonumu Tau pasakoju apie pavasarį. Paukščiai grįžta, viskas bunda, žaluma apgaubia žemę. Ir kaip gera žinoti, kad dar tiek daug Tau nauja, kad galiu būti šalia kiekviename Tavo augimo etape - parodyti grįžtančius paukščius, supažindinti su žvaigždėtu dangumi, atskleisti pasaulio grožį. Tavo reakcijos primena, kad laimė slypi paprastuose dalykuose: vienintelėje gėlėje žalioje pievoje, vienoje ryškioje žvaigždėje nakties skliaute. Tavo gebėjimas pastebėti smulkmenas ir džiaugtis jomis leidžia ir man vėl prisiliesti prie tyrumo - tokio reto ir brangaus šiame pasaulyje.

Tai prabanga - būti kartu su Tavimi, stebėti, kaip Tu augi, ir kartu augti pačiai. Prisiminkime: verta sustoti, įkvėpti, pajausti, pamatyti. Pastebėti, kaip grįžta pavasaris. Kaip žiba pirmoji vakaro žvaigždė. Koks nuostabus pasaulis - jei tik mokame jį pamatyti.